apvilkti

apvilkti
1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), -o K, Rtr, NdŽ, ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196 1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę LMD(Žg). 2. tr. H156, Š užtraukti ką ant kūno, užmauti: Apvilkti sermėgą B. Ir apvilks kunigas drobės rūbus savo, apvilks teipag drobės apatines kelnes and kūno savo Ch3Moz6,10. Apvilko Ester karališkį rūbą ChEst5,1. | prk.: Jėzus Christus [yra] drapana nekaltybės mūsų, rūbas išganymo, kurį ant savę per krikštymą šventą apvelkam PK193. | refl. tr., intr. N: Apsivil̃k sermėgą K. Sermėgą apsìvelka, būdavo, ir joja naktigonių Vdn. An tų gerų [kailinių], kad važiuoji, tai apsìvelki šituos nemuštus kailinius Plvn. Tai lengviai apsivil̃kęs, tai sušalsi Mšg. Jug daba ans apsivil̃ktų gerą kostimą, gerus marškinius antsivil̃ks – nu gražiausis vyras Trk. Kaip tik aš apsìvelku šituos kaproninius [marškinius], Jėzau Marija, mañ’ kaip velniai ėda (graužia) Rk. Aš, kai augom, neturėjau drabužio apsivil̃kt Bsg. Turia burnosą apiplyšusį apsivil̃kęs Grnk. Du rozu apsvil̃ko i nusviedė rūbą Klt. Palitus ilgus kad apsìvelkas, kad eina į tokį balių Akm. Kelines buvau apsvil̃kę išvirkščiai Dv. Eik tu, gyvate, tu nebapsìvelki kelnių, nu kaip tu bepavažiuosi Kal. | prk.: Žodis mums kūnu stojose, kailiu žmogaus apvilkose SGI46. 3. tr. SD199, H160, R, R30, , 40, LL114,124, ŠT15,29 aprengti, aptraukti kuo: Baltai, baltais rūbais apvilktas N. Vaiką apvil̃k baltais marškiniais J. Vaikus apìvelku, išvedu mokyklėn Ukm. Trys mergelikės: jei nori, iš kailio išeik – nėr kuo apvil̃kti End. Žvigdė žvigdė vaiką, paki apvil̃ko Klt. Visumet šviežiais marškiniais àpvelkam Trk. Ka paauga, tai suknele koka àpvelki, tai tada nė kelnaičių nebuvo . Dabar kad apvil̃ktų drobiniu, tai badytų labai Kvr. Apvil̃ko ją suknute, kap pamirė Vlk. Apvil̃ko muni tokiu ilgu sijonu Sd. Àpvelka muni tokioms kelnėms – pakulinėms, išdėvėtoms Vkš. Su bateliais apaus, gražioms suknelėms apvil̃ks Als. Vaikas didyn – bet kuo neapvilksì (išrankūs darosi) Mžš. Apìvilktos [baidyklės] vyriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. Moteriškė priėjo, žiūri – šilkais àpvilktas tas vaikelis (ps.) LKT333(Dbg). Tarp tų buvo viena mergelė, su dryžais kartūneliais apvilkta M.Valanč. Apvilko jį paties rūbais ir vedė jį ant nukryžiavojimo VlnE206. Baltarūbis kunigas, baltais rūbais apvilktas SD101. Ansai karalius… baltu rūbu… buvo apvilktas DP164. Ir apvilko jį drobina sermėga, ir juosė jį juosta BB3Moz8,7. Šarvais apvelku, šarvoju ką SD445. Serdoku geležiniu apvilktas SD240. | prk.: [Dievas] tikinčius ing jį apvelka juos savo teisybe, dovanoja Dvasią Š[ventą] MT18(pratarmė). Tamęjag kūne, kurime dabar esme apvilktì, turime būt prikelti iž numirusių DP584. O jog tas didžturis lapino kūną savą švelniuose ir putluose rūbuose, todrin nū àpvilktas yr liepsnomis laiždančiomis DP272. ^ Įkapių nedalyk, ka tavęs neapvil̃ktų (nesiūlyk kitiems mirties, kad pačiam pirma netektų) Krš.
apvilktinaĩ adv.; D.Pošk. | refl. intr., tr. H156, R, , 40, Š, ŠT15,17: Apsivil̃k su kailiniais J. Vaikiuką apsivilkaũ, pati apstaisiau i einam Klt. Nieko anam nereikėjo, bi ans turėjo su kuo apsivil̃kti End. Neturiu kuom apsivil̃kties LKT102(Vg). Nėr kada ir apsvel̃ka Mlk. Mes apsivil̃kom su kelnėms, apsiavėm su naginėms Trk. Graži buvo: kuo apsvil̃kdavo, tas derėdavo Klt. Bėgova į klėtį apsivil̃kti gražesnėm suknelėm Grš. Apsivil̃k kuom papuola Nmč. Eik nusprausk, šventinėm drapanom apsivil̃k JT259. Negi suplyšus [esu], apsìvelku kaip reikia tartum Kp. Anos (samdinės) buvo geriau apsivil̃kę už tas, kur turėjo žemės Dgč. Beveik kap gryna, neapsvil̃kus vaikščioji Ml. Jau aš buvau suaugus pana, tai jau tada prašvitę žmonės buvo jau, nešiodavo jau gražiau apsivil̃kę Plvn. Žmonėsna eidamas gražesniuom apsvil̃k KlbIII8(Lkm). Ka kas būtų bi skurlelį mums atkišęs, o išbėgom kaip apsivil̃kę [namui užsidegus] End. Seniau naminiais rūbais visi buvo apsvil̃kę Dglš. Medžiolais apsievus, sermėgele apsvil̃kus Dglš. Ana tokia: apsvel̃ka berno sermėga ir eina Sug. Su kailiniukais apsivil̃ksam – pasiūs kraučiai Akm. Skrebučiukais apsivil̃kus, graužia plutą net suslenkus (d.) Švnč. Ėjo žmogus keliu žiemą apsivilkęs vilkuose ir pasitiko su vilku Tat. Apsivelku rūbu, drebužiu, apsirėdau R25, 33. Apsivilkime, idant nuogi nebūtumbime rasti MT139. Ir tur apsivilkti savo kitais rūbais ir po tam laukan žmoniumpi išeiti BBEz42,14. O eš, aniems sergant, apvilkaus maišu BBPs35,13. | prk.: Dievui Tėvui lygus esi, norint kūnu apsivilkaisi 153. Šventas sutvertojis visų daiktų apsivilko kūnu žmogišku 178. Apvilkitės gamta kantrumo DP591. Apvilkimės šarvu šviesybės DP5. ^ Apsivilko kaip pelėda su sermėga KrvP. Tankiai su sermėga apsivilkusi vaikščio[ja] tikra išmintis M.Valanč. Vasarą kailiniais apsivilkęs, o žiemą nuogas (žirnis) LTR (Dbk). Gimsta apsivil̃kęs, miršta nuogas (sūris) Kp. Graži pana šimtu suknelių apsivilkus (višta) LTR(Mrk). Balta ponia raudonom suknelėm apsivilkus (svogūnas) LTR(Lp). Senas diedukelis šimtu kailiniukų apsivilkęs, kap pakliudai, verki (svogūnas) Dglš. Striukas bukas vokiečiukas šimtu rūbų apsivil̃kęs (kopūstas) JT163. Žiemą plikas, vasarą apsivelka (medis) LTR(Vdk).refl. apsigaubti: Ir važiuodavom, ir eidavom, apsivil̃kdavom šitom skarom Zr. Patys kaimo bernai apsivil̃kdavo kokiom baltom marškom ir gąsdydavo Alz.refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Noris gi jaunam ir apsiaut, apsivil̃kt – visko reikėjo Zr. Ką aš eisiu šokt, kad aš neapsivil̃kus, marškinių neturiu (ps.) KzR. Kaip aš eisiu šokti, ka aš neturiu marškinelių apsivil̃kti (ps.) Žd.
4. tr. aprūpinti drabužiais: Bėda vaikus pripenėt i apvil̃kt Aps. Kiek mokėjo, mokino, apvil̃ko tuos vaikus Slm. Kito neapvilksì, neprigirdysi (reikia savo šeima rūpintis) Klt. Grynas basas atejo, ana apvil̃ko – basioku atejo (apie užkurį) Švnč. Sena, gana vaikai ką apvil̃ko Ad. Pasoginę karvę pardaviau i apvilkaũ povaikius Klt. Kap ištekėsi až bagoto, būsi aptaisyta, apìvilkta . Kokių jam rūbų nebėr, kuo jis nebeapìvilktas? PnmR. Reikia i apvil̃kt, i apaut bernas Imb. Kuris àpvelka visus, nuogas šaltyje guli DP39. ^ Ubago nei pavalgensi, nei apvilksì Dglš. Maža bobelė visą svietą apivelka (adata) LTR(PnmR). | refl.: Neapsvilksì, neapstaisysi iš penkiolikos kapeikų už [darbo] dieną Kvr. Reikia žmogu gyvent, reikia apsiaut, reikia apsivil̃kt Plvn. Ir pavalgęs, ir apsivil̃kęs, apvelėtas [senukas] – gerai gyvena Aln. Pats perkasi ir apsivil̃kt, ir apsiaut, ir iš indų, kas reikalinga Krs. Latvijoj gerai mokėjo, te ūkinykai dideli, tai, būdavo gi, ir apsìvelki [iš algos] Zr. Linų neturėsi, tai ir neapsivilksì Vvs. Reikdavo gi apsvil̃ktienai, tai verpdavom ir ausdavom LKT306(Skm). Kai reikia apsvil̃kt, eini grybauni, parduodi Kpč. Mes apsvil̃kdavom baravykais [i](pardavę baravykus) Dglš. 5. tr. R59, 79, N, Lp, Ds apsiūti, apkalti kuo iš viršaus ar aplinkui, aptraukti, apmušti: Sagas padarydavo iš medinių pagaliukų ir apvil̃kdavo kailiu Bsg. Lopšio lankas àpvilktas medžiaga Dg. Apvilktì kaliniai Ker. I vyram apvil̃kdavom [kailinius] – spindžia tie milai Grz. Apvilkti misingiu L65. Apvilkti ratą B. Apvil̃kti ratpėdžius, t. y. aplėgioti J. Mašinas visokias kuliamas taisydavo, visokius daiktus, ratus visokius apvil̃kdavo Kp. Legas būt gerai vytelėm apvil̃kus Sdk. Padirbdino skrynią sandaros, tikru auksu apvilktą, į kurią įdėjo toblyčias įstatymo Dievo S.Stan. Bevelijos tukint savo šunis ir kuinus, apvil̃kt sienas šilkais ir auksu DP16. | prk.: Mokėjo mintį apvilkti taip, kad jau sunku buvo ją nedviprasmiškai suvokti B.Radz.apmauti (dantis): Du dančiu apvil̃ko i da liko [aukso] Slm. Lig šaknų nulūžta [dantys], išgriūva, kad ir apvil̃ktas Plvn.padengti: Ankštys su kevalais iš lauko ir iš vidaus žieve skūrinta apvilktos P. Kad kartais minkštainį pameta višta, tokia plėvike tik àpvilktas Erž. Tik kaulai, oda apvilktì (toks sudžiūvęs) Drsk. | prk.: Apvilkai mane negarbe ir gėda V.Kudir. 6. tr. apkloti užsidedant, apaugant ir pan., apeiti: Sunkūs, tamsūs debesiai apvilko dangų V.Piet. Žvaigždes apvilko juodi debesys J.Marc. Dūmikai smagesni prie darbo iš ryto, kada smagenys jų da neapvilktos tabaku V.Kudir. | prk.: Reikia…, idant ana (šviesybė) nebūtų apvilkta debesimis ir rūku žemiško drėgnumo A1884,331. Jau ir akis man apvilko silpnybė S.Dauk. Kokis skausmas taip didis tau akis apvilko? V.Kudir. | impers.: Liežuvis apvilktas KlK12,7. Akys tik àpvilktos, jau gėręs Snt. O jiem akys girtiems apivilktos LMD(Pl). Jau girta, akes išverstos, kokios tik àpvilktos, veidai jau raudoni Srj. Apvilktõm akim parė[jo], visas purvinas KzR. Iš baimės jau jai ir akis apvilko: pataikė in medį ir užsimušė (ps.) Brt. | refl.: Medis kai apsìvelka geleže, tai da baika Slm. Ašis apsivil̃ko purvais – negal šalant bepavažiuoti Šts. Tvenkinys apsivil̃ko dumblu 162. Apsivil̃ko visas dangus, ilgai lys Vvr. Dirvos jau apsivilko žaliu javų ir žolių rūbu TS 1899,5.impers. N, Lkč, Nmj, Kt, Kp aptraukti valkiumi (apie kataraktą): Akys apvilktos, tik baltakiuoja Snt. Jo [akys] baltai apìvilkta Dbk. Jos viena akis apvilktà, kažna, ana juo mato? Klt. Buvo àpvilktos akys tokia tamsa Grd. Apìvilktos mano akys, juoda tik juoda viskas Žl. Į metus laiko apvil̃ko akis, aperavo, prisimetė dar kita liga Sutk. Muno vyro buvo apvil̃kę akis, Kaune anam atdarė (operavo) End. Tėvas susirgo – akims nemato, akis apvil̃ko Krž. Trissyk išgėrė tų žolikių, i jai apvil̃ko akis PnmŽ. Viena akis pradėm apvilktà Šv. Apvil̃ko abi aki, devyniasdešimt metų – kas lups tą vilkį Krš. Apvil̃ko akį, daktarai lups Rdn. Kiba tau akis apvil̃ko, kad nieko nematai Lp. Kad akys arba kaltymu apvilktos yra, arba pusėtinai apakusios: tad tuojau kiti sąnariūs tamsybėse gyvena DP559. | refl. Skr: Mano akys apsivil̃ko, nieko nebemato Ėr.impers. aptraukti valkčiu (apie miltligę): Vienais metais buvo labai apvilktì agrazdai Žl. Apvilktì agrazdai pigiau Kvr. 7. intr. aplink apibraukti: Jis pirštu tik apvil̃ko ir atasukė butelį Slm.
◊ akìs apvil̃kti Alv apgauti, įtikinti melu: Lietuviams inteligentams apvelka akis kiti, kad nebesugeba pamatyti savo giminumo A.Sm. Jau, matyt, mums tik akis nori apvilkti TS 1904,1. Daugumas, norėdamas tikriems lietuviams akis apvilkti, įšneka, būk lietuviai dirbą dėl Maskolijos A1884,176. Ir negirtam kai kada akìs apvel̃ka Trgn.
pelė́dos sermėgà apsivil̃kti; , N, S.Dauk esant neramiai sąžinei, ko gėdijantis, slapta pasišalinti, nepasirodyti: Apsivilko pelėdos sermėga B.
×vélnio skūrà apsivil̃kti Šv, Krš, Pp pasidaryti suktam.
vil̃ko káiliu apsivil̃kti; E nenorėti klausyti: Aš matau, kad tu vilko kailiu apsivilkai KlK10,39(Šmn).
\ vilkti; antvilkti; apvilkti; atvilkti; davilkti; įvilkti; išvilkti; nuvilkti; pavilkti; parvilkti; pervilkti; pievilkti; pravilkti; privilkti; paprisivilkti; razvilkti; suvilkti; užvilkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • apvilkti — apvil̃kti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptęsti — aptę̃sti, ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N 1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113. 2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvalkstyti — tr. KŽ; M, LL101 1. visus, daugelį aprengti, apvilkti. | refl.: Visi išsimaudė, užsivalkstė Bsg. ║ Ser, Ds patalynę apvilkti: Užvalkstė dvylika priegalvių LTsIII425. 2. Ser visus (užvalkalus) apvilkti. valkstyti; apvalkstyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aplegioti — 2 ×aplẽgioti tr. apvilkti ratpėdžius, uždėti tekiniui lanką: Aplėgioti tekinius, t. y. naujus zvanus dėti, apvilkti ratpėdžius J. Vežimo tekinį reik naujai aplegioti Klp. Vieną tekinį aplẽgiojau Brs. Vešiu tekinius į kalvę aplẽgioti Dr. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėdyti — ×aprėdyti tr. 1. Q76, H160, R24, K apvilkti, aprengti drabužiais: Vaiką aprėdysiu, kuom turiu Brsl. Grabą nupirko, aprė̃dė i pakavojo Sug. Aprė̃diju N(Rg). Išėjo mergytė, baltai aprėdyta KlvD39. Skaisčiai aprėdyta SGI9. Jį aprėdė prastom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisyti — tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, KŽ, Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiau, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą],… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptempti — aptem̃pti, ia, àptempė tr. Rtr, Š 1. LL97, Rd aptraukti, apdėti, apsiūti, apkalti ir pan. kuo iš viršaus ar aplink: Milelio aptem̃pdavo an kailinių Sdb. Nuspirkai medžiagos kokios i apìtempei paltelį Klt. Koja [sergančio reumatu] kailiu apsiūta …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptraukti — tr. Rtr, Š, NdŽ; R, MŽ, Sut 1. apkloti, uždengti, apdengti: [Gurguolės] aptrauktos drobinėmis palapinėmis, apkarstytos visokiais ūkiškais rykais, su dviračiais būtinai kiekvienos gale M.Katil. Jis atvažiavo į vieną karaliją, kur viskas buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvalkstyti — tr. Rtr, NdŽ; S.Dauk, M, LL164 1. Š, DŽ viską, visą aprengti, apvilkti (drabužiais): Su milinukais būs apvalkstyti – visai jau paprastai vaikščios vaikas Jdr. Vaikai apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėmis Žem. Antai plonais skalbinėliais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvilkdinti — apvil̃kdinti 1. cur. 1 apvilkti 3: Aš iš tavo skūros šiūbą pasiūdinsiu,… skerdžių apvil̃kdinsiu JD94. Tuojaus šiaučių Vylą apvilkdino baltais marškiniais TS1904,4. Herodas… apvilkdino jį (Jėzų) rūbais baltais ir persiuntė jį vėl Pilotop SE257. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”